Neseniai labai populiarus žaidimas „Pokemon GO“ vėl sužadino minčių apie japonų animacinį filmuką. Vienas iš dažniausiai kylančių klausimų – kaip sužinoti teisingą „Pokemon“ vertimą įvairiomis kalbomis?
Kalbant apie dideles, kelių milijardų dolerių franšizes, tokias kaip „Pokemon“, nėra net menkiausios tikimybės, kad veikėjų vardai skirtingomis kalbomis gali būti netikslūs arba labai skirtis. Įmonės centrinė licencijavimo tarnyba yra atsakinga už tai, kad būtų tik vienas stilius, kuriuo būtų verčiamas tam tikras produktas.
Franšizes užtikrina „stiliaus instrukcija“ – didelis dokumentas, apibūdinantis kiekvieną veikėją – nuo jo pavadinimo (kaip jį teisingai ištarti, kaip rašyti, kokius skyrybos ženklus naudoti ir pan.) iki jo išvaizdos. Išryškinami kiekvieno veikėjo dizaino akcentai, tinkamos spalvos ir pagrindiniai jų asmenybės elementai, charakteristikos ir gyvenimo istorijos. Ir ši instrukcija parašyta ne kaip pirkėjo žinynas, o instrukcija profesionalams kaip sukurti sąlyginai naują medžiagą.
Be veikėjų pavadinimų ir stiliaus, instrukcijoje taip pat pateikiami oficialūs nuosavybės logotipų ir prekių ženklų variantai su paaiškinimais, kaip juos naudoti. Pavyzdžiui, ši logotipo versija turėtų būti naudojama šviesiame fone, tačiau ši logotipo versija turėtų būti dedama juodame fone. Jame taip pat pateikiamos instrukcijos, kaip naudoti vaizdus ant įvairių prekių. Pavyzdžiui, Pikachu niekada neturėtų pasirodyti ant gaminio be šypsenos; Naruto plaukai neturi būti kirpti net minimaliai, kad atitiktų gaminio matmenis (tarkime, maišelis ar penalas).
Šios franšizės stiliaus instrukcijos gali viršyti kelis šimtus puslapių ir yra reguliariai atnaujinamos atsižvelgiant į pačios franšizės eigą ir naujų personažų, elementų atsiradimą. Tai gali atrodyti kaip daug laiko reikalaujantis ir varginantis dokumentas, tačiau tai yra neįkainojama pagalba žmonėms, dirbantiems su konkrečia franšize. Žinoma, tik didžiausios franšizės, tokios kaip „Pokemon“, gali sau leisti tokias gaires, o mažesnės – televizijos serialai ar filmų serialai – nustato tik keletą neoficialių gairių, dėl kurių tarpusavyje susitaria gamintojai ir nuosavybės licencijų išdavėjai.
Reikėtų pažymėti, kad tokios instrukcijos franšizėms pasirodė palyginti neseniai, todėl daugelis 90-ųjų japonų animacijų yra absurdiškos savo personažų vardais įvairiomis kalbomis. Vertėjai turėjo aklai spėlioti, koks galėtų būti išgalvoto animacinio veikėjo vardas, dažnai pasitelkdami stebėjimus apie veikėjo elgesį, gyvenamąją vietą ir išvaizdą. Dėl to tokią būtybę kaip Pikachu būtų galima lygiai taip pat latviškai vadinti Žaibišku katinu. Gerai, kad šiais laikais didžiosios kompanijos apie viską galvoja!